Apie mus

                    


2015 m. lapkričio 30 d. antrąkart tapome tėvais. Tik šįkart – ypatingo vaikiuko. Lukas gimė 25-ą nėštumo savaitę, svėrė tik 860 gramų...


Kartu praėjome visas ypatingai mažo svorio neišnešiotukų slaugos „stadijas“: 2 savaitės Santariškių Nėštumo patologijos skyriuje su nubėgusiais vandenimis, 5 savaitės Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, 6 savaitės Neišnešiotų naujagimių skyriuje. Nežinios, kaltės, baimės ir bemiegių naktų buvo labai daug, o kiekviena nauja diagnozė kėlė siaubą. IV laipsnio kraujosrūva dešiniajame skilvelyje, kvėpavimo sutrikimo sindromas, sepsis, retinopatija, abipusė inkstų kalcinozė ir dar daug visko. Šimtus valandų su vyru praleidome skaitydami ligų aprašymus ir neišnešiotukų istorijas, laikėmės įsikibę už kiekvieno vilties siūlo, nors gydytojai kartojo, kad kiekviena išgyventa diena yra stebuklas, o ką atneš rytojus – niekas nežino.


Pirmąkart Luką prie krūtinės priglaudėme per Kūčias, tik 24 dieną po gimimo. Nerimą dėl gyvybės pakeitė kitas nerimas – kokias pasėkmes turės didelis neišnešiotumas ir smegenų kraujosrūva? Ar jis vaikščios? Ar pasivys bendraamžius? O kur dar milijonai praktinių klausimų, kur rasti tinkamiausias sauskelnes, drabužėlius ir žindukus. Kada perkels iš reanimacijos į skyrių? Kaip suderinti ankstuko slaugymą ir vyresnėlės 7-erių metų dukros priežiūrą? Kada pagaliau važiuosime namo?


Žingsnis po žingsnio mūsų ankstukas, kurį reanimacijos sesutės meiliai vadino Mažiuku, augo ir stiprėjo. Sausio 7 d., būdamas 1120 gr, buvo perkeltas į Neišnešiotų naujagimių skyrių. 2016 metų vasario 17 d., šviečiant žiemiškai saulei, su ašaromis akyse, parsivežėm savo sūnų namo. Jis buvo 36 savaičių, 2234 gr svorio ir beveik nematomas didelėje automobilinėje kėdutėje. Bet mums jis – pats didžiausias ir stipriausias vyrukas pasaulyje!


Būdamas 19 mėnesių tikro ir 15,5 mėnesio koreguoto amžiaus savo ūgiu ir svoriu Lukas lenkia beveik visus panašaus amžiaus neišnešiotukus. Labai gerai valgo, miega, yra linksmas ir aktyvus vaikas. Tačiau atvirai sakome, kad jo raida ir sveikata reikalauja nemažai pastangų ir dėmesio. Nuolat mankštinamės, kad padėtume išmokti ropoti, o vėliau ir vaikščioti, lankome logopedo užsiėmimus, kad paspartintume vėluojančią kalbos raidą. Treniruojame kairę kūno pusę, kuri dėl cerebrinio paralyžiaus yra labiau įsitempusi ir mažiau judri. Geriame vaistus nuo epilepsijos ir maisto papildus inkstų kalcinatams tirpdyti. O daugiausiai laiko kasdien praleidžiame mokydamiesi besąlygiškai tikėti, kad Mažiukas pasivys bendraamžius, keliaus į darželį, vėliau į mokyklą, žais futbolą ir darys kitus svarbius dalykus.


Žinome, kad mūsų dar laukia ilgas kelias ir ne visos dienos bus džiugios. Bet mūsų istorija yra laiminga istorija, o mes su ankstuko atėjimu įgijome supergalių. Jomis pasidalinti norime su kitomis šeimomis. Su šypsena, ramybe, optimizmu ir viltimi, kad viskas bus gerai. O tada, kai visai negerai, yra į ką atsiremti ir kam prisipažinti, kad labai labai baisu ir nepakeliamai sunku…


Todėl ir gimė Anksti.lt projektas – elektroninė parduotuvė su visomis būtiniausiomis prekėmis neišnešiotukams ir tinklaraštis, skirtas praktiniams specialistų ir ankstukų tėvų patarimams. Visas gautas pelnas bus skirtas vystyti pagalbos neišnešiotukų susilaukusioms šeimoms programoms. Mūsų planuose yra parama sunkiau besiverčiančioms ankstukų šeimoms, informacinio paslaugų katalogo sukūrimas, mentorystės programa, pagalba ankstukų broliams/sesėms, mokymai, video pamokos ir daug daug dalykų, kurie palengvintų neišnešiotukų šeimų gyvenimą.


O pats smagiausias dalykas šitame reikale, kad nesame vieni. Mūsų komandoje yra ankstukų mamos Vita ir Diana, psichoterapeutė Dalia, bendraminčiai Monika, Greta, Darius ir kiti, kurie prisideda, kas kuo gali. Kviečiame prisijungti kiekvieną, pasidalinti savo istorija, patarimu, idėja ar tiesiog geru darbu vardan tų, kurie gimė per anksti.


Rašykite, skambinkite, dalinkitės ir šypsokitės.


Su geriausiais linkėjimais,

Giedrė, Andrius, Lukas, Saulė