Neišnešiotumas ir smegenų vystymasis

Autorius Giedrė Šopaitė-Šilinskienė 2017/10/18 1 Komentarai Sveikata,

Ar gimimas anksčiau laiko (ypač iki 30-os savaitės) keičia kūdikio smegenų vystymąsi? Naujausių mokslinių tyrimų rezultatai apie pokyčius smegenyse kūdikiui gimus per anksti.

 

Kasmet Lietuvoje apie 6-7 proc. (o kitose šalyse, pvz. JAV, - apie 10 proc.) kūdikių gimsta per anksti. Kol kas nėra visiškai aišku, kas nulemia priešlaikinį gimdymą, tačiau mokslininkai atskleidė naujų faktų apie tai, kaip neišnešiotumas veikia smegenų vystymąsi.

 

Trečiojo nėštumo trimestro metu vaisiaus smegenys auga eksponentiškai, į jas sutelkiama didžioji dalis energijos, nes to reikia neurologinio vystymosi spurtui. Smegenų masė padidėja 4 kartus, susikuria svarbiausios struktūros ir jungtys, kurios bus naudojamos viso gyvenimo metu. Kūdikiui gimus per anksti, smegenų augimas yra sutrikdomas. Iki šiol nebuvo aišku, kaip konkrečiai pasikeičia smegenų vystymosi eiga.

 

2017 m. rugpjūtį žurnale Scientific Reports buvo publikuoti rezultatai JAV atliktos studijos, kurios metu didelio jautrumo MRT (magnetinio rezonanso tomografija) būdu buvo nuskanuotos 61 išnešiotų ir 59 neišnešiotų kūdikių smegenys. Neišnešiotukų smegenys buvo skanuojamos kūdikiams sulaukus 39-41 gestacijos savaitės, t.y. tuo metu, kai jie turėjo gimti.

 

Tyrėjai siekė išskirti pagrindinius skirtingo išnešiotumo naujagimių smegenų biocheminius skirtumus. Rezultatai parodė, kad per anksti gimę kūdikiai turėjo ženkliai žemesnę biocheminių medžiagų koncentraciją, kuri atsakinga už nervinės sistemos vystymąsi ir daugiau medžiagų, kurios rūpinasi ląstelių apykaita ir dauginimusi. Tyrimo vadovės, Dr. C. Limperopoulos (JAV), teigimu, tai reiškia, kad kūdikiui gimus per anksti, labai svarbi jų neurofiziologinės raidos stadija yra pertraukiama, o smegenys susikoncentruoja į bet kokio galimo pažeidimo kompensavimą gamindamos naujas, sveikesnes ląsteles. Studija taip pat patvirtino, kad neišnešiotukai daug dažniau patiria smegenų pažeidimus ir infekcijas lyginant su išnešiotais naujagimiais.

 

Dažna neišnešiotumo pasekmė – neurokognityvinės raidos vėlavimas, kuris gali turėti ir ilgalaikių pasekmių. Per anksti gimę vaikai (net ir nepatyrę smegenų kraujosrūvų, be hidrocefalijos, cerebrinio paralyžiaus ir kitų diagnozių), turi didesnę tikimybę susidurti su mokymosi sunkumais, emociniais sutrikimais, negebėjimu sutelkti dėmesį, įsiminti. Tačiau tik pastaruoju metu atkreiptas dėmesys į smegenų tyrimus molekulių lygmeniu. Tokių tyrimų daugėja. Jų pagrindinis tikslas – sukurti efektyvius gydymo ir terapijos metodus, galinčius padėti neišnešiotiems naujagimiams išvengti ilgalaikių pasekmių. Mokslininkų teigimu, neišnešioto naujagimio organizmas turi neįtikėtiną gebėjimą pasivyti bendraamžius – ankstuko ūgis ir svoris dažniausiai per pirmuosius metus susilygina su laiku gimusio vaiko. Šiandienos iššūkis – padėti ankstuko smegenims vystytis normaliai ir užtikrinti pačią sklandžiausią galimą kūdikio raidą.

 

Nepaisant to, kad neišnešioti naujagimiai priskiriami didesnei raidos sutrikimų rizikos grupei, tikrai ne visi ankstukai susiduria su sveikatos ir/ar vystymosi prolemomis. 28-30 gestacijos savaitę gimę neišnešiotukai su šiomis rizikomis susiduria daug rečiau nei gilaus neišnešiojimo naujagimiai, o gimusiųjų tarp 32 ir 36 savaičių sveikatos problemos dažniausiai yra trumpalaikės, dažniausiai įveikiamos per pirmuosius 6-12 gyvenimo mėnesių.

 

Foto: http://brain-development.org/

Skaityti daugiau: https://www.sciencedaily.com/

1 Komentarai

Daiva:
2018/11/06, 00:17:52, www.anksti.lt
Atsakyti

Rašo: "šiandienos iššūkis – padėti ankstuko smegenims vystytis normaliai ir užtikrinti pačią sklandžiausią galimą kūdikio raidą". Kokių būdu tai galima padaryt? Kur sekti informačiją apie tai LT kalba? Ačiū D. Žukienė

Rašyti komentarą