-
Jūsų prekių krepšelis tuščias
Apie 150 naujagimių Lietuvoje gimsta iki 29 nėštumo savaitės. Mažiausias ankstukas svėrė mažiau nei 500 gr! 29 savaičių naujagimio svoris dažniausiai neviršija 1500 gr.
Šie neišnešiotukai auga ir stiprėja Vilniaus ar Kauno Neonatologijos centrų Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuose (NITS), o vėliau – Neišnešiotų naujagimių skyriuose. Priklausomai nuo sveikatos būklės, mažiausieji ankstukai ligoninėje iš viso praleidžia nuo 7 iki 14 savaičių, o kartais dar ilgiau.
Perkėlus iš NITS į Neišnešiotukų skyrių, ankstukas ligoninėje būna kartu su mama, kur ji mokosi tinkamai prižiūrėti ypatingą kūdikį.
Paprastai ankstukas keliauja namo 36 sav., sverdamas apie 2 kg, kai be trikdžių kvėpuoja ir pats valgo.
Daugiau informacijos ir reikalingų daiktų sąrašas
Apie 900 naujagimių Lietuvoje gimsta nuo 30 iki 34 nėštumo savaitės. Šių ankstukų svoris gali būti nuo 1000 gr iki 2600 gr ar net daugiau. Jei mažylis kvėpuoja savarankiškai, Naujagimių intensyviosios terapijos kyriuje (NITS) teks praleisti vos kelias paras ir labai greitai keliauti į Neišnešiotų naujagimių skyrių, kuriame augins svorį, stiprės, mokysis žįsti.
Priklausomai nuo sveikatos būklės, šie neišnešiotukai ligoninėje iš viso praleidžia nuo 2 iki 10 savaičių, o kartais dar ilgiau, jei reikalingos operacijos.
Paprastai ankstukas keliauja namo 36 savaičių, sverdamas daugiau nei 2 kg, kai be trikdžių kvėpuoja ir pats valgo.
Apie 500 naujagimių Lietuvoje gimsta 35-36 nėštumo savaitę sverdami iki 2,5-3 kg. Šie ankstukai palyginus dideli ir stiprūs, tad, jei nebūna sveikatos komplikacijų, vos kelias dienas praleidžia inkubatoriuje ir jau po 2-3 savaičių keliauja namo. Nors pirmosiomis dienomis jie būna per silpni žįsti ir mamoms reikia traukti pieną, tačiau greitai išmoksta žįsti patys ir namo važiuoja valgydami savarankiškai.
Didžiausi neišnešiotukai gana greitai pasiveja bendraamžius ir paprastai jau po 9-12 mėnesių jų svoris atitinka to paties amžiaus išnešiotukų svorį.
Esu Laura Čirbienė, auginu 10 mėnesių sūnelį Motiejų. Norėčiau su jumis pasidalinti savo ankstuko gimimo istorija.
Visada buvau smulki, vos 47 kilogramus sverianti mergina. Dirbau privačiame darželyje, studijavau antrame kurse, kai su vyru Dovydu sužinojome, jog laukiamės kūdikio. Tai buvo netikėta, nes vaikelis nebuvo planuotas, tačiau žinia džiaugėmės ir ją priėmėme kaip didžiausią stebuklą!
Per pirmąją apžiūrą, mano ginekologė sunerimo dėl mano per mažo KMI (kūno masės indekso), kuris siekė vos 16. Teigė, jog reikia priaugti bent 12 kilogramų. Aišku, aš į tai žiūrėjau labai rimtai ir dar labiau stebėjau savo mitybą. Numatytas gimdymo terminas buvo gegužės 3diena, mes jos ir laukėme. Nėštumo pradžia buvo neįtikėtinai prasta..Mano savijauta buvo bloga, mane kankino toksikozė visus tris mėnesius..Numečiau 5kilogramus, kas man sveikatos nepridėjo..Praėjus trims mėnesiams, nuslūgus pykinimui, vėmimui, svoris pradėjo po truputį augti, pilvelis irgi, pradėjau iš tikrųjų džiaugtis nėštumo laikotarpiu! Kiekvieną mėnesį į apžiūrą eidavau su šypsena veide, nes žinojau, jog vėl susitiksiu su mažuoju pilvelio gyventoju.
Prasidėjus 35 savaitei, nuėjau pas savo ginekologę dėl nemalonių pojūčių pilve..gydytoja mane apžiūrėjusi pasakė, jog gimdos kaklelis neprasivėręs, tad nėra ko nerimauti. Tačiau praėjus porai dienų po apsilankymo pas gydytoją, paryčiais pajaučiau, jog tikra to žodžio prasme „skęstu“ lovoje. Vieną minutę mąsčiau, jog nesulaikiau šlapimo, tačiau nuėjusi į tualetą pamačiau, jog bėga žali vandenys.. O kaip žinia, žali vandenys nieko gero nežadantis ženklas.. Jau po pusvalandžio buvome vietinėje ligoninėje, kurioje mane apžiūrėjo tą naktį budėjusi akušerė. Žali vandenys, priešlaikinis gimdymas, kaklelis prasivėręs 3 centimetrus ir kad jie mano gimdymo čia negali priimti, teks važiuoti į Vilniaus Santaros klinikas... Gavome siuntimą, grįžome namo, vyras sudėjo vaikučio daiktus ir išvažiavome į Vilnių..
Nuvažiavus mane apžiūrėjo dar viena gydytoja, padarė echoskopiją ir paguldė į gimdyklą, kurioje praleidau dar 8 valandas.
Prasidėjus stipriems sąrėmiams, pasiprašiau epidūrinės nejautros... Po jos sekė greitesnis gimdos atsivėrimas. Skausmai tęsėsi, o akušerė, atėjusi patikrinti gimdos kaklelio atsivėrimą, pastebėjo, jog sumažėjo vaisiaus širdies tonusai.. Kelias minutes jie siekė iki 89... Labai greitai prisistatė dar 4 gydytojai, kurie visokiais būdais bandė atrasti vaiko tonusus, mane judino, guldė ant vieno, kito šono... Kai galiausiai širdies tonusas susinormalizavo, gydytojų žodžiai buvo: „jei taip bus dar kartą, teks daryti operaciją“. Tai privertė sunerimti ir pasakyti sau, jog turiu padaryti viską, kad jos nereiktų- turiu būti stipri.
Iš viso ligoninėje praleidome virš savaitės, tačiau iš visos širdies visada būsiu dėkinga VU Santaros klinikų akušerijos skyriaus gydytojoms, akušerėms, neonatologėms, kurios be galo rūpinosi ne tik vaikeliu, bet ir manimi, mano psichologine savijauta, skatino trauktis pienuką (o jį traukiau pientraukiu visus 7 mėnesius, kas tris valandas!). Visa tai padarė didelį stebuklą, kuris iš 2,500 g tapo 9,800g sveriančiu vyruku! Motiejus – tikra mūsų Dievo dovana, siųsta iš aukščiau. Todėl ir vardą išrinkome su tokia gražia reikšme. Jis mums visas pasaulis, kuris leido suprasti, ką reiškia suvokti gyvenimo prasmę ir tikrąsias vertybes.