Ką derėtų sakyti ir ko ne ankstukų tėveliams?

2018/02/01 0 Komentarai Priežiūra ir patarimai,
Dažnai mano draugės, pagimdžiusios ankstukus, kreipiasi į mane lyg kokią ekspertę, turinčią patirties su neišnešiotais naujagimiais. Jos nori sužinoti, ką gali sakyti arba daryti, kaip galėtų išvengti išreiškiamų, neigiamai veikiančių komentarų.
 

Štai, dalykai, kurių nevertėtų sakyti:
a) Nesakykite „Viskas, ką jam reikia daryti, tai augti. Duok jam laiko. Jis užaugs.“ Tai kur kas daugiau nei priaugti svorio. Jie turi išmokti kvėpuoti, žįsti, kovoti su infekcijomis, smegenų uždegimais, akyčių problemomis ir t.t.
b) Nesakykite: Ankstyvą gimdymą įtakojo tavo mažas svorio priaugis nėštumo metu. Kaip jūs jaustumėtės, jei jums reikėtų keletą mėnesių gyventi ligoninėje? 
c) Nesakykite: „Jis toks mažas.“ Mamai nereikia priminti, jog jis mažas, ji tą mato pati. Geriau sakykite: „Kertu lažybų, kad jis pastaruoju metu labai paaugo!“; „Jis labai stiprus ir sveikas.“  Arba „Jis toks mielas!“. Tai mamai suteiks daug daugiau pozityvumo ir džiaugsmo. 
d) Nesakykite: „Pratink jį prie mikrobų, jis turi taikytis prie aplinkoje esančių mikroorganizmų“. Išnešiotiems, sveikiems kūdikiams, tai būtų realu, tačiau tik ne per anksti gimusies kūdikiams. Todėl ligoninėse dėl infekcijų profilaktikos dažniausiai yra dėvimos medicininės kaukės, kurios kūdikį apsaugo nuo bakterijų.
e) Kai vaikelis su tėvais grįžta namo, tai nereiškia, jog kova baigta. Ji nesibaigs dar ilgą laiką. Stipriems ir kantriems reikia išlikti ir po išrašymo iš ligoninės. 
f) Nesakykite: „Pasakyk man, kuo galėčiau būti naudinga/s.“ Jūs patys sugalvokite kažką naudingo
 ir tai padarykite! Menkiausia pagalba gali praskaidrinti dieną ankstuko mamai!  
 
Patarimai, ką derėtų sakyti ir kaip padėti ankstuko tėveliams:
a) Sakykite: „Kaip jis/ji laikosi?“, o ne „Kas jai/jam negerai?“
b) Pasveikinkite naujai „iškeptus“ tėvelius. Tai jiems suteiks daug džiaugsmo ir pamalonins sielą. 
c) Sakykite tėveliams, jog jie daro didelį darbą, yra be galo stiprūs ir kad tai, ką jie daro, yra nuostabu! 
d) Aplankykite šeimą ligoninėje, tačiau didelio bendravimo nesitikėkite. Galbūt užteks to, jog palaikysite mamytę už rankos, nesakydami nė žodžio, tyliai skaitysite arba tiesiog stebėsite kūdikėlį. Tai atneš ramybę.  
e) Atneškite jiems drabužių, maisto, šiltų pledų ar kažko širdžiai mielo. Kūdikėliui reiktų mažo dydžio drabužėlių. Jų sunku rasti, tačiau kuo mažesni – tuo paprasčiau tėveliams aprengti mažylį.  Tik būkite kantrūs ir gerbkite mamytės privatumą, kai jai reikia traukti pieną. Jis yra svarbiausias vaikelio vaistas, todėl pieno traukimas kas tris valandas yra ne tik darbas, reikalaujantis daug kantrybės, bet ir stebuklas, kurio dėka kūdikis pasveiksta ir pradeda augti, stiprėti! Tad nevaržykite mamos privatumo. 
f) Suraskite naują vietą pietauti, nes ligoninės maistas laikui bėgant nusibosta.. Tai labai svarbu, norint pakeisti aplinką ir nuvyti liūdnas mintis bent valandėlei, pasišnekučiuoti, paskanauti kažko naujo  
g) Daug bendraukite ir ruoškite kitus šeimos narius naujo gyventojo sutikimui. Šeima psichologiškai sunkia
u pasiruošia tokiems susitikimams, kai kūdikis gimsta keliais mėnesiais anksčiau nei planuota. Tai yra netikėta, tuo pačiu visiškai nauja patirtis šeimyniškiams,todėl jiems taipogi būtina parama. 
h) Dažnai gimus kūdikiui per anksti, tėveliai nespėja suruošti kraitelio, įrengti kambario ir t.t. Todėl tai galite padaryti įgalinę šeimyniškius tai padaryti! Nupirkite jiems dažų, mielų daiktų, žaislų, kūdikio priežiūros priemonių, spintelių ir t.t. Tai sustiprins jūsų visų tarpusavio ryšį, o ir šeimyniškiai pasijus naudingi ! Svarbiausia GERAS ŽODIS, ŠYPSENA IR BUVIMAS DRAUGE :) 

Šaltiniai: https://themighty.com/2016/03/things-to-say-and-not-to-say-to-parents-of-a-preemie/
 

Rašyti komentarą