Kai mamai sunku...

Autorius Dalia Mickevičiūtė 2017/07/14 2 Komentarai Psichologiniai reikalai,

Psichoterapeutė D. Mickevičiūtė dalinasi patarimais, kaip padėti mamai pogimdyviniu laikotarpiu susidoroti nuo slogia nuotaika, nuovargiu ir išsekimu. 

 

Ankstukų mamų kasdienybė kupina rimtų išbandymų, todėl jos susiduria su didesne rizika slogiems jausmams peraugti į depresiją. Mamos psichologinė būsena turi didžiulės reikšmės per anksti gimusio vaikelio savijautai: jei mama yra nuolat prislėgta arba apatiška, ji negali jautriai ir rūpestingai atliepti savo kūdikio poreikių. Kaip galima padėti blogai besijaučiančiai mamai, o gal yra dalykų, kurių galima išvengti?

 

Nuovargis: kai vienintelis noras – išsimiegoti

Su miego stoka susiduria daugelis naujai iškeptų mamyčių. Kartais atrodo, kas gi čia tokio: juk yra žmonių, kurie nuolat neišsimiega, tenkinasi keliomis valandomis per parą, nes, pavyzdžiui, dirba naktinę pamainą. Tačiau, tik gimus kūdikiui, gimdytojams tampa aišku, kodėl tiek daug jaunų tėvų kalba apie nuolatinį norą išsimiegoti, o ankstukų tėvų rutinoje nuovargis tampa nuolatiniu palydovu. Sunkiausia tai, kad „budėjimo režimas“, kai reikia keltis kas kelias valandas, nusitraukti pieną arba žindyti, panešioti, pakeisti sauskelnes, trunka ištisą parą, be jokių poilsio dienų. Ypač sunkus laikotarpis yra slaugant neišnešiotą kūdikį ligoninėje, kur be įprastinių kūdikio priežiūros ritualų prisideda medicininės procedūros ir ligoninės režimas. Todėl ankstukų mamoms taip svarbu kuo greičiau grįžti namo.

 

Poilsis labai svarbus gerai mamos savijautai: nuolat pavargusi, neišsimiegojusi ji galiausiai tampa irzli, pradeda erzinti kiekvienas menkniekis, būna ne tokia kantri savo vaikeliui ir pyksta, jei jis neramus. Kūdikis, jausdamas mamos nerimą ir dirglumą, pats tampa nerimastingas, tokiu būdu jį prižiūrėti darosi dar sunkiau, ir taip sukasi užburtas ratas.

 

Atsiminkite: norint kažko išvengti, tai kainuoja kur kas mažiau pastangų ir laiko, nei vėliau bandant pataisyti situaciją.

 

Ką daryti, kad taip nenutiktų? Pirmiausia, pasirūpinkite savimi dar iki tol, kol „nutrūksite“.

  • Pasistenkite išsimiegoti. Jei jūsų kūdikis iš neramesnių ir jį tenka daug nešioti, galbūt išeitų prigulti ir pamiegoti dienos metu, nekreipiant dėmesio į susikaupusius namų ruošos darbus. Pasiskirstykite su vyru, kuris ilgiau pamiegos šeštadienį ryte, o kuris – sekmadienį („savo“ rytą pažindžiusi arba nusitraukusi pieną, tiesiog perduokite kūdikį vyrui ir nueikite pamiegoti dar porą valandų). Gal pavyktų atrasti ir galimybių derinti nakties „budėjimus“ (žindyti, be abejo, vyras negalės, bet pakeisti sauskelnes ar panešioti neramų kūdikį – kodėl gi ne). Negalvokite, kad kažkas su Jumis negerai, jeigu nepajėgiate pati pasirūpinti savo vaikeliu: vertinkite miegą kaip antidepresantą, tabletę nuo nuovargio, kurią paskyrė gydytojas Jūsų ir Jūsų kūdikio savijautai gerinti.
  • Ieškokite pagalbos. Nesidrovėkite paprašyti pagalbos, kai jos reikia. Kai kuriose šalyse yra iš senovės susiklosčiusi tradicija, kad moteris pirmosiomis dienomis po gimdymo kartu su kūdikiu apsigyvena pas savo mamą ir ten praleidžia kurį laiką, kad grįžtų į namus abu jau sustiprėję. Tuo metu ja visaip rūpinamasi, jai netenka nei gaminti maisto, nei tvarkyti namų, o tereikia galvoti apie save ir savo kūdikį, megzti ryšį su vaikučiu. Išnaudokite ir Jūs savo būseną tam, kad jaustumėtės geriau! Galbūt gera linkintys artimieji galėtų pasirūpinti pirkiniais, paruošti ir atnešti maisto, kad Jums to nereikėtų daryti ar bent jau tektų daryti kuo rečiau? Jei kas nors klausia, ar negalėtų kažkuo padėti – nesidrovėkite paprašyti. Leiskite nuvalyti dulkes Jūsų namuose ar išplauti grindis, o gal porai valandų išvežti mažylį į lauką, kad jūs galėtumėte nusnūsti ar bent jau neskubėdama išgerti puodelį arbatos.
  • Raskite laiko sau. Iki gimdymo Jūs tikrai galėjote sau skirti nemažai laiko, kad ir ramiai paskaityti knygą ar žurnalą, arba pasivaikščioti galvodama apie tai, kas Jums rūpi. Atsiradus vaikeliui, neretai visi rūpesčiai ima suktis tik apie jį: ar jis sotus, ar su juo viskas gerai, ar nieko neskauda... „Laisvu” laiku dažna mama ima tvarkytis, o savimi pasirūpinti nebėra kada. Vis dėlto bandykite atrasti laiko savo pačios poreikiams: galbūt kartą per savaitę kas nors gali porą valandų pabūti su mažyliu, kad išeitumėte susitikti su draugėmis, pasivaikščioti ar tiesiog pagulėti nieko nedarydama. Tai būtina, kad atgautumėte energiją ir nesijaustumėte vien duodanti save kūdikiui, o pati nieko negaunanti.
  • Išmokite nurimti. Motinystė – didelis iššūkis, nuolat keliantis naujų užduočių ir klausimų, į kuriuos reikia atsakyti. Būna, kad emocijos ima taip kunkuliuoti, jog sunku būti kantria ir jautria mama. Nėra lengva valandą ar daugiau nešioti kūdikį ir raminti jį... Pabandykite atrasti, kas Jums padeda nurimti pačiai, kai esate tokia sudirgusi, kad, rodos, padarytumėte bet ką. Vieniems padeda gilus kvėpavimas skaičiuojant iki 10, kitiems – lėtai išgerta šalto vandens stiklinė. Galima paklausyti ramios, negarsios muzikos, išsimaudyti ar išeiti pasivaikščioti. Nors ir atrodytų nejautru palikti lovytėje verkiantį kūdikį, jei Jums pradeda atrodyti, kad tuoj imsite jį purtyti iš pykčio, kad tik pagaliau nutiltų, paguldykite jį į lovytę ir nueikite į kitą kambarį išgerti vandens ar giliai pakvėpuoti. Per porą minučių neturėtų nutikti kažkas ypač baisaus, o Jūs galėsite susitvardyti ir grįšite prie kūdikio ramesnė. Jei parėjo vyras, o Jūs jaučiatės visiškai be jėgų, išsprukite nors trumpam į lauką. Pamatysite, kaip apmažės pyktis ir Jums nebereikės jo išlieti kažkam kitam.

 

Depresija

Nuotaikų svyravimas po gimdymo pasitaiko gana dažnai. Pirmiausia, jis yra susijęs su hormonų pokyčiais, o jie per kelias dienas svyruoja išties ryškiai. Kaip atskirti, kada yra apėmęs „normalus“ pogimdyminis liūdesys, o kada – jau depresija, kuriai gali prireikti specialisto pagalbos? Paprastai su kūdikio gimimu susijęs liūdesys trunka neilgai, apie dvi-tris savaites, jis nekelia grėsmės mamai arba vaikeliui. Susilaukus neišnešiotuko, šis laikotarpis gali kiek užtrukti, nes mamos nuotaika tiesiogiai susijusi su naujagimio sveikata. Artimieji gali padėti tiesiog būdami šalia, leisdami mamai daugiau pailsėti, palaikydami ją.

Apie depresiją galima susimąstyti tada, kai prislėgta nuotaika užsitęsia ilgiau kaip tris savaites, nėra tiesiogiai susijusi su kūdikio sveikata, atsiranda minčių apie savižudybę ar nesugebėjimas pasirūpinti vaikeliu.

 

Pogimdyminei depresijai būdinga:

  • nesidomėjimas savo kūdikiu arba pyktis jam,
  • nesirūpinimas savimi,
  • savęs kaltinimo ar bevertiškumo mintys,
  • miegama ilgiau ar trumpiau, nei įprastai (žinoma, sunku tą įvertinti auginant mažą vaikelį, dėl kurio poreikių ir taip tenka miegoti kitaip, nei visada, tačiau pabandykite suprasti, ar miego stoka susijusi su nauju gyvenimo būdu, ar su pasikeitusia emocine būsena),
  • pasitenkinimo gyvenimu nejautimas,
  • apetito ar svorio pokyčiai,
  • pasikartojančios mintys apie mirtį ar savižudybę.

 

Tyrimai rodo, kad mamos, išgyvenančios depresiją, mažiau bendrauja su savo kūdikiais. Jos rečiau juos žindo, žaidžia su jais ir mažiau skaito savo ūgtelėjusioms atžaloms. Taip pat depresiškų mamų elgesys, prižiūrint savo naujagimius, gali būti nepastovus: kartais jos mylinčios ir dėmesingos, o kartais vengia bendravimo ir neatsiliepia į savo kūdikių duodamus signalus. Dėl tokio nepastovumo gali formuotis nesaugus ryšys.

 

Kiti pogimdyminės depresijos poveikiai vaikams:

  • elgesio sutrikimai, įskaitant miego sutrikimus, pykčio protrūkius ir agresyvumą,
  • vėlesnė pažinimo funkcijų raida – vaikai gali pradėti vaikščioti ir kalbėti vėliau, nei kiti, taip pat gali būti mokymosi sutrikimų
  • žemesnė savivertė, didesnis nerimastingumas ir baimingumas, vaikai pasyvesni ir labiau priklausomi,
  • mamų, sergančių pogimdymine depresija, vaikai turi didesnę riziką anksti susirgti depresija.

 

Svarbu žinoti, kad, jeigu susirgote pogimdymine depresija, tai nėra gėdinga ir Jūs neturite jaustis kalta: tai nuo Jūsų nepriklauso, ir, būdama depresiška, Jūs netampate blogesne mama. Tačiau tam, kad galėtumėte sukurti geresnį ryšį su savo kūdikiu, Jums svarbu ieškoti pagalbos.

  • Suraskite žmonių, su kuriais galėtumėte pakalbėti apie savo jausmus. Galbūt tai Jūsų draugės ar artimi giminaičiai, taip pat galite pagalvoti apie bendruomenę, kurioje lankotės ar kuriai priklausote.
  • Raskite, kas galėtų padėti rūpintis kūdikiu, namų ruoša ir kitais rūpesčiais, o Jūs tuo metu galėtumėte pailsėti. Jei neturite netoliese gyvenančių artimųjų – ieškokite namų tvarkytojos ar auklės, jei negalite sau to leisti – prašykite pagalbos vyro ar draugių.
  • Kasdien skirkite sau truputėlį laiko, nors 15 minučių.  Per jas darykite tai, kas atpalaiduotų ir leistų geriau pasijusti.
  • Rašykite kasdien dienoraštį apie tai, kaip jaučiatės ir ką galvojate. Tai geras būdas išlieti savo jausmus, o taip pat – vėliau pažiūrėti, kaip jautėtės ir kuo skiriasi Jūsų dabartinė būsena nuo ankstesnės.
  • Neužsibrėžkite atlikti galybės darbų. Nuspręskite, kas yra būtina, o kas gali palaukti. Geriausiai – darykite ne daugiau kaip 1 dalyką per dieną. Jei kažko daryti negalite, neverskite savęs.
  • Leiskite sau blogai jaustis, apimta gausybės jausmų, net tokių gąsdinančių, kaip pyktis ir liūdesys. Būti mama – nereiškia vien mėgautis savo kūdikiu ir nuolat šypsotis. Būti ankstuko mama – didžiulis iššūkis. Visiškai normalu, kad galite pykti ant savęs, savo vyro arba vaiko, kad jaučiatės nusivylusi arba liūdite. Nebandykite neigti savo jausmų ar bėgti nuo jų – tiesiog pabūkite su jais, pasistenkite geriau suprasti, kas su Jumis vyksta. Jei pyktį tik neigsite, jis niekur nedings, bet šiek tiek pabuvus su juo ir „išjautus”, jis gali pradėti mažėti.
  • Atsiminkite, kad neturite būti supermama. Apie supermamas galite paskaityti daug kur: šiuo metu labai populiaru būti tokia, kuri viską suspėja, puikiai atrodo ir susitvarko su visais rūpesčiais. Aplink girdėsite pasakojimus apie išnešiotus, sveikus „superkūdikius“, kurie miega visą naktį ir priauga po porą kilogramų svorio per mėnesį. Nebandykite savęs nuolat lyginti. Jei bendraudama su kitomis mamomis ar šeimomis tik susierzinate – nebendraukite, geriau paskambinkite seniai matytai draugei ir pakalbėkite apie kažką kita, ne tik apie mamiškus rūpesčius. Pasaugokite save ir žinokite: kaip bebūtų, Jūsų kūdikis jums yra išskirtinis, nes jis – Jūsų, o Jūs jam galite būti pati geriausia mama, nes esate jo mama. Nesvarbu, kokių netobulumų savyje įžvelgtumėte, turite visas galimybes būti jautri ir puiki mama.
  • Kreipkitės pagalbos į psichiatrą ar psichoterapeutą. Jeigu depresija nėra sunki ar ilgai užsitęsusi, Jums gali neprireikti gydymo vaistais, užteks vien psichoterapijos. Tačiau sunkesnei depresijos formai gydyti gali tekti skirti antidepresantų (tą daro gydytojas psichiatras).

 

Parengė gyd. psichoterapeutė Dalia Mickevičiūtė, www.psichoterapija-jums.lt. Jei Jums ar Jūsų artimiesiems reikia psichologinės pagalbos ar emocinio palaikymo, kreipkitės dalia.mickeviciute@gmail.com

2 Komentarai

Vida:
2019/03/10, 11:48:52
Atsakyti

Be mamos nežinau, kaip būčiau įveikusi tą nelengvą laikotarpį, kai atsiranda lėliukas ir visas įprastinis pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis. Jautiesi lyg būtum įkalintas pats savyje. Mama nusivedė į dvasinės pusiausvyros mokymus https://www.rutareiki.com/depresijos-iveikimas išmokau kitaip žiūrėt į kasdieninius rūpesčius, vidinė ramybė nebeleido pult į paniką.

https://www.rutareiki.com/depresijos-iveikimas:
2019/03/10, 11:51:36
Atsakyti

Be mamos nežinau, kaip būčiau įveikusi tą nelengvą laikotarpį, kai atsiranda lėliukas ir visas įprastinis pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis. Jautiesi lyg būtum įkalintas pats savyje. Mama nusivedė į dvasinės pusiausvyros mokymus, išmokau kitaip žiūrėt į kasdieninius rūpesčius, vidinė ramybė nebeleido pult į paniką.

Rašyti komentarą